Apie kasdien gaunamus komplimentus

Kažkada visiškai nemokėjau priimti man sakomų komplimentų, nesvarbu, ar tai susiję su mano išvaizda, ar su sugebėjimais. Išgirdusi apie save kažką gero ir gražaus, susigūždavau ir net šiek tiek „įsižeisdavau“ – juk aš ir taip žinau, kokia esu, tai ko čia dar man aiškina kas???

Iš tikrųjų, aš viduje tvirtai „žinojau“, jog esu tiesiog neverta jokių gražių žodžių apie save. Tik neklauskit, iš kur aš tai žinojau. Tai gan ilga istorija, prasidedanti seniai ir giliai mano vaikystėje (o gal dar net anksčiau).

Labai džiugu, kad viskas keičiasi ir nuo to laiko, kai aš dar nežinojau nei kaip, nei kam reikia save vertinti bei mylėti, viskas tikrai labai stipriai persivertė. Šiuo metu visai nebesijaučiu jokia „kietuolė“, kuri viską apie save žino ir niekas man nieko naujo nebegali pasakyti. Džiaugiuosi viskuo, ką gaunu iš aplinkos, tai mane įkvepia. Kasdien išgirstu ką nors gražaus iš savo vyro, sūnaus ar bendradarbių.Ar mums reikalingi komplimentai? Taaaaaaip, būtinai! Moterys, kurios augina gėles, žino – be priežiūros ir dėmesio gėlės ima skursti. Mūsų namai be priežiūros ima darytis nemieli ir netvarkingi, o mūsų vaikai, negaunantys dėmesio, ima jo reikalauti mums nepriimtinais būdais. Kiekvienas gyvas organizmas nori gauti dėmesio ir šilumos. Kiekvienam kačiukui, šuniukui, ar augaliukui norisi, kad jį kažkas mylėtų, prižiūrėtų, glostytų, laistytų, kalbintų… O mes juk nesame prastesnės nei už gėles, nei už kačiukus. Be dėmesio, šiltų žodžių ir apkabinimų mes imame vysti, daromės piktos (ar net pradedame netinkamai elgtis). Aš suprantu, kad kai kurioms mūsų gali būti sunku tiek priimti gaunamus komplimentus, tiek pačioms juos kažkam išsakyti, tačiau to tikrai galima išmokti. Tarkim, galima išsikelti sau užduotį kasdien savo artimiesiems ar bendradarbiams pasakyti ką nors gražaus. Jei pradėsime tai daryti, po kurio laiko pastebėsime, jog aplinkiniai ima atsiliepti tuo pačiu. Ugdydamos save, mes visada keičiame savo aplinką.

Suprantama, mes tikrai galime gyventi be jų. Galima gyventi be šypsenų, gražių žodžių, apkabinimų, įvertinimo, mažų mielų dovanėlių ir t. t. Tik kaip mes jausimės ir atrodysime be šito (ui, aš atrodžiau nekaip…)?

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *