Kelios dienos be cukraus

Rugsėjo 22d. prasidėjo mano iššūkis be cukraus, kuris turi tęsti trisdešimt dienų (gal ilgiau pavyks…). Iššūkį organizuoja Skanu Nu, gaminantys becukrius skanėstus. Kai pamačiau jų postą FB, panorau prisijungti, nes jau kurį laiką vis sau pagalvoju, jog reiktų mažiau to cukraus vartoti.

Jau seniai nebesu tokia smaližė, kokia buvau kažkada. Tikrai buvo laikai, kai į dieną būtinai suvalgydavau kokį saldų batonėlį, labai mėgdavau tokius didelius riešutinius sausainius iš IKI parduovės, na dar šokolado – o ką jau kalbėt apie kavą ar arbatą su cukrumi. Paskutiniu laiku cukrus mano racione buvo tik arbatoj/kavoj ir saldainiuose, kuriais kas nors pavaišindavo darbe (na, žinot, arbatos pertraukėlė, o prie arbatos dar ir kas nors saldaus…).

Nevalgyti saldumynų ir gerti arbatą be cukraus, pasirodo, yra gana paprasta – sausainius be jokių problemų galima keisti saldžiais vaisiais ar uogomis, o nesaldi arbata tikrai skani (tik tas įpratimas yra į ją kažko įdėt su šaukšteliu). Penktadienį darbe net sėkmingai torto gabaliuko atsisakiau. rachael-gorjestani-154908Sudėtingiau tą cukrų „sugaudyti“ tuose produktuose, kurie nėra laikomi saldumynais. Tarkim, duona – parduotuvėje esu radusi tik vieną jos rūšį be cukraus. Ji vadinasi „RUGELIS“ ir aš ją tikrai mėgstu. O šiadien cukraus atradau net ir krienų indelyje. Taip pat jo yra ir mano pamėgtame sojos padaže. Kitų padažų (ketčiupai, majonezai ir pan.) nevartoju. Hmmm… Suprantat, gyventi be saldžių užkandžių yra viena, bet be krienų, tai ne kas… Juokauju, trisdešimt dienų be jų tikrai ištversiu, o paskui jau žiūrėsim.

Aišku, tai dar tik trečia diena, tačiau viskas eina daug lengviau, nei aš tikėjausi. Vyras palaiko, nors pats tokio iššūkio tikrai nesiims. Jaučiuosi gerai, šiandien sėkmingai visą valandą aktyviai praleidau Kleboniškio miško parke, paskui dar su sūnum ėjome rinkti kankorėžių ir kaštonų kūrybiniams darželio reikalams. Laikas eina, kaip įprastai. Tik praeinant pro netoli namų esančią Alkavos parduotuvėlę kažkur dūšioj atsiranda momentinė nostalgija kokosiniams sausainukams, tačiau, kai parduotuvėlė dingsta iš akių, dingsta ir bet koks noras užsisaldinti. Tiesa, jaučiu šiokį tokį mieguistuma, bet tikrai negaliu tvirtinti, jog tai dėl cukraus trūkumo – gal tiesiog nepakankamai išsimiegojau.

Kol kas tiek 😉

 

Susiję straipsniai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *