Nuo varlės iki poezijos

{Aistė B} Mano kūrybinė diena prasideda vėlų vakarą, ir šįvakar aš vėl nusiteikus įkvėpimui. Laukia keletas temų kūrybiniam rašymui, kurias, tikiuosi, pavyks išvynioti popieriuje ar kompiuterio ekrane. Laiko iki vidurnakčio dar šiek tiek yra, bus matyti, kas šiandieną nugalės: ponas įkvėpimas ar dėdė miegas.

Turiu vieną didelę priklausomybę, na tokią, kuri kartais pačiai akis bado. Tiesiogine prasme. Nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro mano akys mirksta interneto vandenyse. Ta priklausomybė tarsi milžiniška varlė šokinėja nuo vieno prietaiso prie kito, nuo vieno puslapio prie kito, trečio, penkto, kažin kur. O aš vis nardau į plotį ir į gylį, nes man internetas – kaip varlei vanduo. Tik varlės poreikio vandens telkiniui priklausomybe nepavadinsi…

Kartais pagalvoju, kaip keistųsi įpročiai, jei vis dėlto to virtualaus ryšio neliktų. Ir žinot, būtų gan liūdna. Sėdėčiau anapus balos nuo Lietuvos, laiškelius rašyčiau ir laukčiau savaitėmis pašto žinučių atgal. Utopinio gyvenimo poezija. Kita vertus, be šios priklausomybės prabėgo didžioji mano gyvenimo dalis, ir ji buvo nuostabi.

Apie poeziją užsiminiau neatsitiktinai. Šiandien naršant tose platybėse,  akis užkliuvo už mano mylimos britės poetės Hollie McNish įrašo jos facebook profilyje, kuriame ji visus sveikino su Nacionaline poezijos diena.

national poetry day_kasdienybes kodas

Ši diena minima D.Britanijoje beveik dvi dešimtis metų ir atsirado kaip paskata parodyti plačiajai visuomenei, kad poezija turi vietos kasdieniniame kiekvieno gyvenime. Nuo vaikų kelių žodžių rimo iki reklamų šaukinių ar net pop dainų. Šia diena siekiama paskleisti šventinę dvasią ir įtraukti kuo daugiau žmonių. Nacionalinės poezijos dienos sumanytojo idėja buvo tokia: yra daug talentingų žmonių, ir pats laikas, kad jų darbus įvertintų; pats laikas poeziją „įgarsinti“, tegu ji būna skaitoma viešai: autobuse pakeliui į darbą, gatvėje, mokykloje ar bare. Ir iš tikrųjų, šis vieno žmogaus noras (bei žinoma kitos krūvos entuziastų įdirbis) įtraukė milijonus žmonių, net ir patį Velso princą, kuris 2016 m. pradėjo šventinę dieną poemos skaitymu per nacionalinį radiją.  Kasmet ši šventė patraukia poezijos ir smagių nekasdieniškų avantiūrų mylėtojų dėmesį savo naujais atspalviais ir forma. Vėl tais pačiais 2016 metais dienos tema buvo „Žinutės”, ir žmonės buvo raginami vieni kitiems siųsti eiliuotas žinutes, laiškus. Karališkasis paštas visus tos dienos laiškus ir siuntinius ženklino specialiu šventiniu antspaudu, o geležinkelių stotys dalino bilietus su atspausdinta poezija (turbūt ne už dyką).SAMSUNG DIGITAL CAMERA

Taip buvo prieš metus, o šiemet rugsėjo 28 – oji – Nacionalinė poezijos diena D.Britanijoje su tema „LAISVĖ”.  Savitai, labai netikėtu kampu, bet trumpai ir aiškiai ta mano modernios poezijos britė Hollie Poetry paskyroje išvyniojo laisvę į tris eilutes… Galite paskaityti.

Nežinau, ar tai sutapimas, jog pastarąją savaitę socialinėje erdvėje sklandė įrašai su raginimais įsitraukti į žaidimą, įrašant dabar skaitomos knygos tam tikro puslapio tam tikrą eilutę. Buvo smagu skaityti ir atrasti. Į šį traukinį pasižymėti neįšokau, bet pasidalinsiu savo kiek anksčiau sueiliuotu tekstu ir kiek apie laisvę.

Išdrįskite ir jūs! Pasidalinkite savo eilėmis! O aš kaip varlė keliauninkė šokinėsiu nuo vienos istorijos prie kitos ir džiūgausiu.

say it with a poem_Kasdienybes kodas

Nacionalinė poezijos diena švenčiama D.Britanijoje, todėl tekstas angliškai.

Skiriu savo draugei Ievai, nes ryt – jos šventė: su gimimo diena, Ieva!

„We never met, we grew up in different countries with different toys, perhaps and bands we listened to and little spoken word allowed or none. Although I saw transition into freedom thanks to brave men and women who had the courage to speak and act. That opened gates to wider world, and here I am. But back then when I was thirteen like twenty years ago or so, I did not know where life will take me and most importantly why I was determined of learning more and more. Of languages, as if I was setting off for new adventures and discoveries. English was one of them. Whoever would have told me then, that I would meet an Englishman and follow him and will become a mam of two. Young children that unleash my love, sometimes frustrations (or new „me“ finding on a road of turning point in foreign country with questions quite each day of what next step I need to make), but God, I love when on the night time is quiet too. And I can think. Or write to YOU.

 

We never met, but I dare to ask, if you could share your story? The inspirations, your turning points, the magic of your words that touch the hearts of millions that hear your poems. And if not those hits of millions, I might haven’t known you, I must be honest here. And boy, so glad they did and your spoken word was spread like virus. Of your unfolded bitter and honest true about the topics that make us smile or think the most, but on the same hand you are to our ears like honey on the toast.“

 

Susiję straipsniai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *