Tokios pareigos: būti gražia

Šį lietingą pirmadienį nejučia mintimis grįžtu į žymiai šiltesnes liepos dienas.  Nepaisant to, kad visi peikia šitą vėsią vasarą, aš turėjau pačias saulėčiausias atostogas, kokios tik gali būti. Užmeskit akį į pagrindinę šio posto nuotrauką – štai taip atrodė Sartų ežeras ir dangus virš jo.

Per atostogas su vyru daug vaikščiojom. Mums patinka žygiuoti ilgus atstumus ir grožėtis gamta tokia, kokios pro automobilio langą nepamatytum. Vieną dieną paskyrėme pasiirstymui valtimi po Sartus. Šitas „lengvas“ pasiirstymas truko apie keturias valandas. Tiek laiko pasėdėjus ant kieto medinio suoliuko buvo tikrai smagu nuo jo atsikelti ir dar pusvalandį pėsčiomis žygiuoti iki namų.

Beirkluojant atgal pastebėjau, kad mano vyras jau kiek pavargo mosuoti irklais, todėl užsiminiau, kad galiu jį kuriam laikui pakeisti. Tiek irklus, tiek valtį matau ne pirmą kartą, o ir Sartai man nėra nepažįstami. Staiga jis surimtėjo, trumpam paleido irklus ir paaiškino:

– Mes esame komanda. Tam, kad komandos darbas eitų sklandžiai, kiekvienas jos narys turi vykdyti jam paskirtas pareigas. Taigi – aš irkluoju, o tu esi graži.

Tada nusišypsojo ir toliau pukšėdamas ėmėsi irkluotojo pareigų.

20258218_1608857042489352_7804908344186101137_n

Juokinga, bet kažkada aš dėl tokių žodžių būčiau gal net įsižeidusi. Rimtai. Nuo vaikystės turėjau tokį supratimą, kad nesu graži, o ir apskritai buvimas gražia yra kažkoks niekinis reikalas. Juk grožio nei pavalgysi, nei ką. Žymiai naudingiau būti protinga, gudria, greita, stipria ir pan.

Šiuo metu man atrodo, kad moteriai buvimas gražia yra tikrai svarbus. Aš nekalbu apie tą grožį, kurį sukuria priklijuotos blakstienos ar nagai, pripūstos lūpos ar madinga šukuosena. Kalbu apie grožį, kuris natūraliai randasi kažkur tavo viduje, nepriklausomai nuo to, kaip tu apsirengusi, ar pasipuošusi. Tą grožį, kuris tikrai gali išgelbėti pasaulį. Jis skleidžiasi aplink mus gėlių žiedais, plazda paukščių sparnuose, spindi rytinės rasos ašarose, tūno po rudeninio rūko šydu, kyla iš po samanų grybų kepurėlėmis. Jis randamas ten, kur jaučiama gamtos harmonija, kur įvairūs daiktai ir įvykiai sklandžiai papildo vienas kitą, kur visi dalyviai atlieka savo, kad ir pačias menkiausias, tačiau gyvybiškai svarbias pareigas.

Mes, moterys, turime tiesioginį ryšį su šituo grožio ir harmonijos šaltiniu. Mums patikėta juo rūpintis, puoselėti ir skleisti aplinkui. Taigi, tai labai svarbu ir reikalinga.

 

2 Replies to “Tokios pareigos: būti gražia

  1. Visiskai pritariu, musu pareiga skleisti grozi- ta tikra, be jokiu blizguciu.
    Labai skaniai susiskaite, o ir Sartai man tokius grazius prisiminimus primenanti vieta 🙂 🌸🍃🌸

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *