Vilijos kasdienybė tarp šiltų rankdarbių: sūnelis Dovis, gimdamas tarsi pažadino manyje kažką, ką ilgą laiką savyje turėjau

Mūsų tinklaraštyje nauji vėjai ir naujos temos. Nuo šiol kartas nuo karto čia apsirodys pokalbiai su įvairiais žmonėmis – tiesiog tokiais kasdieniais, paprastais, šiltais, įkvepiančiais. Juk tikrai pažįstame tokių? Jie, atrodo, gyvena paprastą eilinį gyvenimą, rūpinasi savo šeima, dauguma jų nėra sukūrę grandiozinių verslų, pastatę miestų ir pan. Tačiau, kai prasilenki su jais gatvėje ar trumpam pabendrauji prie arbatos, tu juos prisimeni, nes jau buvimas šalia tokio žmogaus tave kažkaip ir kažkuo pralinksmina, pradžiugina, įkvepia šypsotis.

Viliją esu mačiusi keletą kartų, kai dar dalyvaudavau „Veiklių Mamų klubo susitikimuose. Net nežinau, kodėl, bet man ji „užstrigo“. Vėliau facebook‘e pamačiau jos kuriamų rankdarbių puslapį Dovi‘s Deco. Tai visiškai paprasti, elementarūs, tačiau labai šilti ir stilingai pateikiami darbeliai, į kuriuos nepaprastai malonu žiūrėti. vilijos1Dievinu tokį minimalistinį stilių ir pateikimą. Kai pamačiau Vilijos paskyroje įkeltą dovanos nuotrauką, skirtą jos vyrui su vestuvių metinėmis, įpakuotą rusvame popieriuje bei papuoštą iš siūlų pagamintais „puškais“ (dovana atrodė labai skoningai), nusprendžiau, jog tikrai noriu pradėti savo šiuos įrašus būtent nuo tokių „niekuo neypatingų“ nuostabių moterų, savo artimiesiems kuriančių įkvepiančiai šiltą kasdienybę.

Aišku, man labai džiugu, jog Vilija mielai sutiko tapti pirmąja Kasdienybės Kodo viešnia.

Esi mama ir „Dovi‘s Deco“ rankų darbo interjero detalių ir švenčių dekoracijų kūrėja. Ar gali trumpai prisistatyti? Kaip šiuo metu atrodo Tavo gyvenimas?

Šiuo metu auginu beveik vienerių metukų sūnelį ir visos mamos turbūt supras mane – kiekviena diena mūsų šeimai pilna naujų iššūkių, pirmų kartų, nuostabos, juoko, nerimo, susirūpinimo ir vis augančios meilės. Kiekviena diena pasibaigia tuo, jog, nesvarbu kokia sunki ar varginanti ji buvo, aš jau su nekantrumu laukiu kitos.

O jeigu kalbant apie gyvenimą, tai jis bėga velnišku ritmu…  Nespėji atsikelti, žiūrėk jau krenti į patalus. Dienos kasdieninių darbų rutiną stengiuosi paįvairinti kokiais nors man įdomiais rankdarbiais, miela veikla – tiulio „pomsų“, siūlų „pomsų“ kilimukų, ar „String Art“ tipo paveikslų gamyba, rankdarbių ir asmeninių išgyvenimų tinklaraščio rašymu. Tai padeda atitrūkti, atsipalaiduoti – o rezultatas džiugina akį, numalšina meniškosios mano pusės alkį.

Vilija, kaip sugalvojai gaminti šitas mielas dekoracijas? Rankdarbiai yra Tavo pomėgis? Rankdarbiai niekada iš tiesų nebuvo mano pomėgis, arba aš to nesupratau. Ir dabar ne viskas mane domina. Pavyzdžiui, tikrai negaliu dirbti su popieriumi – tai tiesiog ne man.

KRI_0265-2Tiulio dekoracijų šventėms gamyba išsivystė iš noro kažkaip gražiai papuošti mano sūnelio krikštynų šventės erdvę. Naršant internete vis užkliūdavo popieriniai „pomsiukai“, kurie manęs visai nežavėjo, atrodė kaip pigi, pasenusi ir atgyvenusi dekoracija. Taip beieškant ir atradau tiulio „pom-pom„. Pradėjau domėtis kainomis Lietuvoje ir, kaip ir daugelis, išsigandau. Nebūčiau aš – nusprendžiau atsisiųsti medžiagas, tinkančias numatytai spalvinei krikštynų gamai, ir juos pasigaminti pati. Pirmi kartai nebuvo lengvi – ypač, kai esu tokia idealistė, viskas turi būti išdirbta iki galo, jokio nuokrypio ir t.t. Kol „atgaudžiau“ tinkamiausią jų gamybos techniką ir idealiam variantui reikiamą medžiagos kiekį, užtrukau šiek tiek laiko, bet rezultatu likau patenkinta.  Man pačiai jie buvo labai gražūs. Beje, ne vienas pasakytų, jie gražesni realybėje, nei nuotraukose.

Kaip sugalvojai pavadinimą savo veiklai?

Į šį klausimą labai tiksliai negalėčiau atsakyti. „Dovi’s Deco“ išvertus yra Dovio dekoracijos . Matyt mano sūnelis Dovis, gimdamas tarsi pažadino manyje kažką, ką ilgą laiką savyje turėjau. Tiesiog jaučiu, kad taip reikia, kad joks kitoks pavadinimas čia netiktų.

„Dovi‘s Deco“ Tau yra daugiau verslas ar daugiau atsipalaidavimas?

Šis tinklaraštis – man pati pradžia, todėl kol kas tik atsipalaidavimas, o jeigu kam nors kažkas patinka iš mano darbų, aš mielai pagaminu. Kaip kiekvienam skaitytojui yra jam skirtas straipsnis, žiūrovui filmas, taip ir prekei – pirkėjas. Žinoma, kiekvienas tikisi, kad jo darbai kažkam patiks, todėl ir man būna be galo malonu, kai už įdėtą širdį, rankų darbą ir meilę dar ir atsilyginama – ir nesvarbu, ar gražiu žodžiu, ar pinigais. Šiuo metu dažnai dirbu „barterio“ principu, o kas iš to išeis – kas žino!

Matau, kad tinklaraštis, kuriame išgyvenu kiekvieną savo kūrinį, vis atneša naujų sekėjų, tad suprantu, jog einu tinkama linkme ir tuo mėgaujuosi. Šiame tinklaraštyje bando atsiskleisti ir seniai mano pamirštas rašymo malonumas. Jaučiu, kad iš to tikrai kažkas gims!

Kaip jautiesi kurdama savo rankdarbius?

Padariusi darbą, jaučiuosi pakylėta. Tarsi tai būtų „check list’e“ varnelė mano naudai. Kaip ir kiekvienas, džiaugiuosi išbandyta technika ir kūriniu, kuris pavyko, nors kūryba to gal nė nepavadinčiau. Juk aš tiesiog išbandau technikas ir būdus, kuriuos kažkas sukūrė.

Ar po vaiko auginimo atostogų šalia šios veiklos planuoji ieškoti sau kažkokio „rimtesnio“ darbo?

Visą gyvenimą dirbau rimtą darbą ir, atvirai sakant, netikiu, kad mano pomėgis man gali atnešti tokias pajamas, kurios padėtų išsilaikyti. Jau nekalbu apie paprastus gyvenimiškus dalykus – sąskaitas, būsto paskolą ir t.t. Taip pat ir mano kaip moters bei asmenybės norus. Taigi, taip – žadu grįžti į senąjį „rimtą“ darbą.

Kokie yra Tavo kiti pomėgiai šiuo metu? Ką veiki radusi laisvo laiko sau?

Kol kas, beveik visą laisvą laiką dienos metu skiriu rankdarbiams (turiu užsakymų, „barterinių“ projektų, o dar ir norų išbandyti kažką naujo), o vakare laisvas laikas skiriamas šeimai – sūneliui ir vyrui. Stengiamės, kol gražūs orai, kažkur nuvažiuoti, kažką pamatyti, ar pasilepinti geru kavos puodeliu su draugais senamiestyje.

Be viso šito dar dalyvauju savanoriškoje VšĮ „Veiklių mamų klubo“ Kaune veikloje.  Vykdome įvairius projektus, per kuriuos vis atrandu savyje naujų atspalvių.

Be ko neįsivaizduoji savo kasdienybės? Ar turi kokių nors sau malonių kasdienių ritualų? Kas Tave įkvepia?

Be sūnaus. Trumpai ir aiškiai. Jis – mano gyvenimo stebuklas, jis mane ir įkvepia.

Ar esi patenkinta savo gyvenimu? Tavo stiklinė dažniau puspilnė, ar pustuštė?

Žinoma, kad esu patenkinta: karjeros prasme pasiekiau tai, ko norėjau, turiu nuostabią šeimą, namus, ir mėgstamas veiklas. Aišku, kuo daugiau turi, tuo daugiau ir nori, todėl siekis ieškoti to „daugiau“ niekada nedings.

Gal dar nori kažką nuo savęs pridurti?

Supratau vieną dalyką, gyventi reikia šia diena, ir jeigu gyvenimas tau suteikia šansą kažkuo pasinaudoti, nepraleisk šios progos. Visiems linkiu to paties.

Susiję straipsniai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *