Žiema dar nekvepia, o Jurgitos mintys krenta tarsi šviežias ir lengvas, bet gilus sniegas. Apie kasdienybę, nuo kurios gera nebėgti.

{Aistė B} Įsivaizduokime, kad savo gyvenimą susiejame su žmogumi, kurio nesame matę. Ar taip dar gali būti? Gali. Ir iškart patikslinu – su Jurgita, Kasdienybės Kodo išradėja ir pagrindine žaidėja, susiejau šį savo gyvenimo etapą, nors mes niekada nebuvome susitikusios. Mes net telefonu nesame bendravusios, ir mūsų gyvenimo istorijos viena kitai nežinomos. Ir jeigu vis dėlto kada atsitiktinai prasilenktumėme gatvėje, greičiausiai viena kitos nepažintume…  Bet tai nesvarbu. Svarbiausia, kad mus sieja MEILĖ. Meilė rašyti.

Ir tuo metu, kai man rašymo poreikis tarsi lėtai verdantis vanduo, kilnojantis dangtį puode, ėmė neduoti ramybės, Jurgita netikėtai atvėrė savo tinklaraščio namų duris. Net belstis nereikėjo. Va taip lengvai, ėmė ir įsileido. Ir ačiū jai! Pagaliau nusprendėme susipažinti ir pristatyti, kas slypi už Kasdienybės Kodo sienų. Mes čia gyvename DVIESE.

Šiandien – įrašas apie Jurgitą. Aš nusiunčiu jai klausimus, o ji žaibišku greičiu viską atsako, net atrodo, kad galėtų dar antra tiek su malonumu įveikti. Ją skaitant tikrai apima toks lengvumo pojūtis tarsi už lango šviežiai snigtų, o tu jaukiai įsitaisęs mėgautumeisi šiuo reginiu. Ir savo nuotrauką atsiuntė žiemos fone. Tada ir gimė šio įrašo pavadinimas.

SMAGIOS pažinties!

Jurgita, iškart klausiu apie žiemą. Patinka? Tikrai nesu šalčio mylėtoja. Bet sniegas man patinka: toks baltas, švarus. O dabar jis jau ir retenybė, dažniau mes purvą ir lietų matome. Taigi, egzotika. Prisimenu, kaip vaikystėje statydavome pilis iš sniego, urvus kasdavome, miške tarp apsnigtų eglučių lakstydavome. Atsimenu, kai rytais eidavau į pradinę mokyklą savo kaime; žiemos metu krintantis sniegas, apšviestas gatvės žibintais, – negalėdavau atsižiūrėti… Kartais net pavėluodavau į pamokas. Taip gražu, mistiška, paslaptinga. Apsnigtas miškas man kažkas toooooookio… Tai pasaka, ramybė, paslaptis, toks užslėptas gylis. Atrodo, kad visa augmenija jau mirusi, o iš tikrųjų miega, pavasario „sprogimui“ ruošiasi, jėgas kaupia.

Kokia veikla tave labiausiai džiugina? Pagulinėjimas vonioje (vonioholikė aš), pasivaikščiojimas miške ar kur prie vandens, skaitymas, rašymas, treniruotė sporto salėje, fotografavimas gamtoje ar kur lauke, gražių nuotraukų paieška interneto džiunglėse, akvariumo stebėjimas gurkšnojant arbatą, nieko neveikimas.

 

Nieko neveikimas tau tikrai negresia. O kaip kilo Kasdienybės Kodo ar, apskritai, tinklaraščio idėja? Blog’us esu rašiusi kelis, bet taip labai atsargiai (kad tik niekas nepamatytų). Rašydavau, paskui numesdavau, o  paskui visai ištrindavau. Rašyti norėjau visada: nuo vaikystės visokie dienoraščiai, eilėraščiai, apsakymai ir t. t. O Kasdienybės Kodas toks vykęs pagaliau gavosi. Norėjau kažko tokio, kas būtų „nieko ypatingo“, bet smagu ir lengva skaityti. Žaviuosi knygomis ir blog’ais, kuriuose, atrodo, nerašoma nieko tokio iš koto verčiančio, bet viskas pateikta taip, kad gera skaityti. Ir pavadinimas gavosi toks. Reikėjo, kad tai būtų elementaru, paprasta, visiems pasiekiama ir kasdieniška. Juk kasdienybė yra tai, nuo ko mes niekur nepabėgsime. Taigi belieka ją pasidaryti tokią, kad niekur bėgt ir nesinorėtų, kad toje kasdienybėje būtų gera gyventi.

Koks kitas tinklaraštis šiuo metu yra tavo mėgiamiausias? Galiu paminėti keletą, kuriuos kartas nuo karto paskaitinėju: Daugiau nei virtuvė/ Ten kur namai/ 7taškaiBloga veganė/ VirsmaiSnippetsBūk įkvėpta/ How to be chic/ Daily connoisseur

Kokia kasdienybė tau nenuobodi? Man labai nuobodu skubėti. Mėgstu viską daryti iš lėto, pasimėgaujant, pasvajojant. Neskubėdama galiu tiek pietus virt, tiek miške vaikštinėt, tiek namus tvarkyti, – man nuobodu nebus. Taip pat būtina kartas nuo karto į tą kasdienybę įvesti kokius nors naujus neįprastus dalykus, kad ji netaptų pilkai vienoda ir neprarastų savo skonio.

Kokie trys dalykai tau praskaidrintų dieną?

  1. Jei kas man parašytų laišką – labai mėgstu ką nors ištraukti iš pašto dėžutės.
  2. Mano vyro komplimentai man visada viską praskaidrina.
  3. Kelios (o geriau keliolika) minučių skirtų nieko neveikimui.

Ar turi silpnybę kokiems nors daiktams? Paskutiniu metu apskritai nebenoriu jokių daiktų, išskyrus tuos, kurie tikrai reikalingi. Kuo mažiau daiktų aplinkui, tuo daugiau erdvės tiek kūnui, tiek mintims. Šitai negalioja tik knygoms, bet net ir jų stengiuosi nekaupti.

Pats kvailiausias pirkinys gyvenime? Tikriausiai, dviratis-treniruoklis. Naudojau jį kurį laiką, bet tikrai nebuvo nei patogus, nei geros kokybės, todėl ilgai namuose neužsibuvo.

Kokie tavo pasiekimai tau svarbiausi? Dienos žygis Aukštuosiuose Tatruose be jokio išankstinio pasiruošimo. Nė neįtariau, kad kai kur reikės kopti beveik vertikaliai, prisilaikant už grandinių.

Kažin, ar tai labai išskirtinis pasiekimas, bet prieš beveik septyneris metus tapau mama.

Dar vienas pasiekimas, kad prieš šešeris metus išdrįsau nutraukti mane žlugdančius santykius ir išsiskirti su buvusiu vyru. Tuo pačiu atsikračiau ir „gyvenimo aukos” vaidmens. Šiandien tuo labai džiaugiuosi.

Ką tau reiškia būti mama? Tai reiškia, kad esu jau suaugusi ir niekas už mane nieko nepadarys. Taip pat tai reiškia, kad būdama suaugusi aš ir vėl galiu bent iš dalies pajusti, ką reiškia būti vaiku. Kad savaitgalio rytai būna ankstyvi, kad negaliu prarasti savo kūrybiškumo (gi reikia padėt visokias užduotis iš darželio atlikt), negaliu pasenti (nes nebesusišnekėsiu su sūnum).  Man negresia depresija, o ateityje nusimato dar kartą susipažinti su dvylikos klasių programa, pasikartoti istoriją, geografiją, prisiminti gramatiką ir matematiką, o gal net išmokti kokią nors užsienio kalbą.

Jurgita B_Kasdienybes Kodas_4

Ką darai, jei būna liūdna? Įsijungiu muziką. Išsiverdu arbatos. Pasidarau kvepiančią vonią. Užsigesinu šviesą (jei vakaras) ir užsidegu ryškios spalvos žvakę. Jei galiu, išeinu pasivaikščioti į mišką. Darau pratimus.

Tavo muzika. Studentiškais laikais dalyvavau jaunimo folklorinio ansamblio veikloje. Tuo metu svaigau dėl visko, kas yra folkloriška ir archaiška (ir ne vien muzikiniuose reikaluose). Paskui mano ex “perkvalifikavo” mane Lotynų Amerikos ritmų linkme. Belankydama jogos užsiėmimus atradau mantras, meditacinę muziką ir pan. Su vyru mielai pasiklausau sunkiojo metalo (nors man labiau patinka lengvesnis), kartais įsijungiame kažką iš klasikinių kūrinių. Nesižaviu tik džiazo muzika ir visokiais popsais. Iš dažniausiai klausomų galiu paminėti: “Nightwish”, “Within Temptation”, “Deva Premal”, “Metallica”, “Skylė”… Dar labai mėgstu tylą. Jei esu miške, užsimerkiu ir klausausi. Man tai labai patinka.

Ką norėtumei įveikti/išmokti artimiausiu metu? Svajonėse yra fotografijos kursai, ypač domina smulkių daiktų fotografavimas iš arti. Taip pat noriu pasigilinti į interneto svetainių kūrimą su WP, išmokti kepti skanią grikių duoną ir sudalyvauti kokiame nors žygyje pėsčiomis.

Idiliškas savaitgalio rytas. Rytas, kai niekur nereikia skubėti, lauke už lango iš lėto sninga, tolumoje matosi miškas ir iš jo atklydusių elnių siluetai. Atsikeliu iš lovos, susivynioju į ryškiai raudoną vilnonį pledą ir įsitaisau šalia židinio su arbatos puoduku ir knyga (iš tikrųjų aš gyvenu bute ir jokio židinio neturiu, pro mano langą nesimato nei miško, nei elnių, o ir sninga ne taip jau dažnai)…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *