Du pasauliai, telpantys į vieną žinutę butelyje

{Aistė B.} Žiūrėjau šį mini Kirsten Lepore filmą, atkeliavusį šaltą sekmadienio rytą: dar ir dar, ir dar. Prireikė net 7 metų, kol jis kaip žinutė butelyje mane susirastų: pribertų smėlio į mano kavos puodelį, jūros ošimo į ausis ir meilės į širdį. Taip paprastai ir akimirksniu. Tyliai ir be galo šviesiai nusitempė mane atgal į jūrą. Jūrą, kuri skiria. O gal ji ir jungia? Du pasaulius, telpančius į vieną butelį. Tai štai meilė! Ir jausmas, ir veiksmas: begalinis noras dalintis, talpinant viską.

Apie žinutę butelyje dar anksčiau man prabilo mano mylimas Sting’as (...kai apie tai pirmąkart dainavo, jam buvo 26, o aš dar negimus… ech.. ir vėl tie du pasauliai…):

I’ll send an SOS to the world/ I hope that someone gets my

Message in a bottle

Love can mend your life
But love can break your heart“ Meilė gali „sutaisyti“ tavo gyvenimą, bet meilė gali ir sudaužyti širdį, – toliau dainuoja Sting. Ir todėl, kad metų man dabar daugiau, nei buvo jam tada, dainuoju atgal: gal verta bristi į jūrą be baimės joje pranykti…


Išsitraukiu savo žinutę, kurią surašiau vieną rudens dieną, suvynioju į butelį ir metu į jūrą. Tikiuosi, kas nors ją taip pat atras… (Ačiū K.Lepore už ekranizaciją :).

Mes niekada nebuvom susitikę, augome skirtingose šalyse, žaidėme atskirose smėlio dėžėse ir tikriausiai klausėmės skirtingos muzikos. Tu šokinėjai nuo krioklio, o aš niekada nebuvau jo mačiusi. Kai tu lakstei laukais, vaikydamasis drugelius, aš kaip baikšti ūdra slėpdavausi po medžių šaknimis ir mokiausi geometrijos. Dar aš nešiojau akinius.

Mus skyrė ledynų siena. Aš kaip gervė tiesiau kaklą aukštyn tikėdamasi tave pamatyti, o tu suaugai į tvirtą kamieną. Bet kartais man pavykdavo tave išvysti. Sapne. Mes brisdavom per klampias tarsi manų košė sniego pusnis, susikibę už rankučių. Kartu skaičiuodavom baltus debesis ir galvodavom, kad iki Dievo arčiau nei iki vienas kito. Niekieno nemaišomi, eidavom ilgai ilgai kaip per nesibaigiančio ilgumo paradą, kol atsirasdavo nuospaudos. Tada aš pabusdavau iš miego, ir mes tyliai išsiskirdavom.

Ir vėl pasaulis mums buvo kitoks. Tik saulė buvo ta pati. Ir noras mylėti.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *