Žiemos šventės be dovanų, bet su ramybe, bendravimu ir džiaugsmu

{Jurgita}

Na, štai – paskutinis vakaras prieš Kūčias. Viskas padaryta. Tiksliau, net nesiruošiu daryti nieko, kas jau tapo įprastais prieškalėdiniais reikalais – tai dovanų pakavimas, maisto ruošimas, kovojimas su šventiniu stresu ir pan. Jau gal kokie treti metai niekam neieškau ir neperku jokių dovanų. Mes išsiverčiame be jų. Taip žymiai ramiau, o ir neprisiperki nieko, ko tau nė nereikia. Sūnui dovaną atneša Kalėdų Senelis į darželio šventę. Šiemet vaikas ne tik gavo smagų stalo žaidimą, bet ir pats yra pasiruošęs tam Seneliui po egle palikti sausainių (jie jau iškepti, lipdėme juos abu), kas mane tikrai džiugina. Taip pat dovanų jis kasmet gauna nuo savo senelių.

Mūsų imbierinis Devyniaragis 🙂

Šiandien išsivalėme namus, prikepėme sausainių, ryt vakarui pasigaminsime ką nors skanaus. Taip pat paliksime vaišes Seneliui po eglute. Šiemet pirmą kartą kepiau imbierinius sausainius. Pirmas blynas tikrai neprisvilo.

Su vyru nusprendėme: nebus jokių lakstymų po prekybos centrus, dovanų ieškojimo, plotkelių laužymo, būtinų dvylikos patiekalų ir t. t. Bus tiesiog vakarienė kartu. Juk tai ir yra esmė? Pabūti kartu, pabendrauti, prisiminti, jog šiuo metu mūsų Žemė yra labiausiai nutolusi nuo Saulės ir jau greitai tie šalti bei tamsūs vakarai ims trumpėti, o dienos ilgėti. Kalėdos laikomos gražiausia metų švente, tačiau būtent ši šventė yra labiausiai sukomercinta. Užėjus į parduotuvę, išpuoštą visokiais blizgučiais, apklijuotą kalėdinėmis akcijomis bei skambančią nuo kalėdinių melodijų, mane iškart apima nuovargis. Puikiai prisimenu, kaip kažkada šiuo laikotarpiu apimdavo noras tiesiog išvykti kažkur, kur žmonės nieko nėra girdėję nei apie Kalėdas, nei apie Naujus Metus. Panašu, jog šios žiemos šventės virsta visuotinio pirkimo ir persivalgymo dienomis, o tikroji jų prasmė pasimeta po tais blizgučiais ir kaspinėliais. Kalėdų Senelis tampa tiesiog norų pildytoju, kuris privalo vaikams atnešti kažką, ko jie užsiprašo. Suaugusieji puola dovanoti vieni kitiems kojines, šampūnus, žvakutes ar kitokius niekučius – nes juk „reikia“ kažką dovanoti.

O mes nusprendėme, kad nereikia. Tiesiog mes ir taip viską turime. Namuose spalvotomis lemputėmis spindi eglutė, papuošta senais iš rūsio parsineštais žaisliukais. Esame sveiki. Esame kartu. Bute šilta. Ant stalo dega ryškiai geltona žvakė. Krosnyje spragsi ugnis. Pas mus atvažiavo mano mama iš kaimo, atvežė naminės uogienės. Net ir sniego už lango kol kas yra. Na, ir ko gi čia gali trūkti toms Kūčioms ar Kalėdoms, kai viskas taip ramu ir gražu? Belieka tik mėgautis kartu su sniegu iš dangaus krintančiu džiaugsmu.

Ramių Jums švenčių 😉

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *