Pasitikėjimo savimi paieškos

{Jurgita}

Neseniai vienoje FB grupėjė dalyvavau savaitės pasitikėjimo savimi iššūkyje. Na, taip – kas antrą dieną… 🙂 Kai kurie iššūkiai tave įtraukia (tarkim, Sijonuotas Moteriškumo iššūkis), o kai kurie ne. Taip jau yra.

Kaip ten bebūtų, atlikinėdama vienos dienos to savaitinio iššūkio užduotį, gavau vieną labai nuostabų suvokimą. Mes turėjome pačios sau aprašyti, kaip atrodytų mano kasdienybė, jei aš pasitikėčiau savimi. Begalvojant, ką čia parašius, man kilo klausimas – o kas gi yra tas tikrasis pasitikėjimas savimi? Na, kai tu savimi pasitiki, tai tada kas..? Juk negaliu įsivaizduoti, kaip gyvenčiau pasitikėdama, jei nežinau, kas yra tas pasitikėjimas.

Ar tai kažkaip susiję su tais visais reikalais, kai tu nebijai būti savimi, turi savo nuomonę, tau nesvarbu, ką galvoja aplinkiniai, gali laisvai bendrauti su žmonėmis, mezgi naujas pažintis, plauki per gyvenimą su šypsena, nenusileidi, moki pasakyti „ne“, kai to reikia, nebijai pasakyti „taip“, jei nori ir t. t? Hmmm… Įtariu, kad visa tai yra tik to stebuklingo pasitikėjimo savimi pasekmės.

Tai kur dabar jo ieškoti? Na, pasitikėjimo..?

Tokiais atvejais aš dažnai tiesiog pasitikiu žodžiais. Na štai, pažiūrėkite:

PA-SI-TIKĖJIMAS

Labai paprastas, gražus žodis. Jo pagrindas yra TIKĖJIMAS. Tikėjimas savimi. Tikėjimas ta savimi, kokia aš esu. Aha, vadinas, save dar reikia ir pažinti. Pažinti dažnai būna baisoka, nes ten savyje mes randame tikrai ne vien tik gražius ir mums patinkančius dalykus. Bet be šito niekaip. Nė žingsnio pirmyn. Taigi, kokia aš esu šiuo metu? Nedrąsi, užsidariusi, per liekna, per apkūni, graži, laiminga, pavydi, pikta, linksma, nerangi, gracinga, energinga, tinginė, švelni, agresyvi… Na, kokia? Ne, ne ta, kurią mato ir žino aplinkiniai, o ta tikra „nuoga“ aš? Kad ir kokia būčiau, aš TIKIU ir ŽINAU, kad šiuo metu esu PATI GERIAUSIA SAVO PAČIOS VERSIJA bei man nereikia per jėgą laužt savęs pasikeisti bei tapti geresne (o aš esu palaužiusi tikrai). Visų pirma, reikia tą jau esamą SAVE priimti, gerbti ir mylėti. Ir, žinoma, suvokti, kad tai aš pati tokią SAVE ir sukūriau. Jei sukūriau, tai galiu ir perkurti – tik ne per prievartą, o per priėmimą ir meilę.

Štai ir viskas. Štai jums ir pasitikėjimas, ir meilė sau ir savęs pažinimas vienoj vietoj.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *